Sąmonė
„Sąmonė“ – pagrindinis Vydūno (1868–1953) filosofijos veikalas, kuriame bandoma atskleisti sąmonę kaip būties pagrindą, aprėpti žmonijos sąmonėjimo raidą, paaiškinti kultūros esmę, išryškinti aukščiausius žmoniškumo sąmonėjimo dalykus, pateikti dvasinio žmonijos vienijimosi viziją, išreikšti tikėjimą tos vizijos įgyvendinimo realumu....
Saulės miestas
Italų filosofas, politinis veikėjas Tommaso Campanella (1568–1639) labiausiai išgarsėjo utopiniu romanu „Saulės miestas“, vaizduojančiu idealią, religija, morale ir žmogaus protu paremtą, utopinę visuomenę. Nors šiame kūrinyje aprašomi papročiai ir santvarkos modeliai taip ir liko utopija, visgi jame iki šiol atrandama daug socialinių, politinių visuomenės ir valstybės sutvarkymo idėjų, kurios tęsėsi...
Masių sukilimas
Ispanų filosofo José Ortega y Gasset’o (1883–1955) studija „Masių sukilimas“ – tai maištas prieš banalumą, vidutinybę ir vertybes niveliuojančią masinę sąmonę, kuri žudo žmogaus domėjimąsi savo būties prasme ir verčia susilieti su beveide, inertiška, konvejerine mase. Viena įtakingiausių XX a. knygų laikomas „Masių sukilimas“, aprašantis dvasinio ir mentalinio skurdo liūne...
Stabų saulėlydis
Vienas svariausių „nemalonių tiesų filosofo“ – Friedricho Nietzsche’s (1844–1900) veikalų „Stabų saulėlydis“ yra ne tik gyvojo mąstymo, bet ir gyvosios kalbos šedevras, niūrokai, bet skaisčiai nušviečiantis dabartinės Vakarų žmonijos kraštovaizdį ir griaunantis visuotinai įtikėtus stabus. Naująją knygos laidą papildo filosofo Arvydo Šliogerio įvadinis straipsnis „Kaip miršta ir gimsta stabai“....
Pagiriamasis žodis kvailybei
Geriausiai žinoma Erazmo Roterdamiečio (1469–1536) knyga – filosofinė satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“, sukurta 1509 metais paskatinus Tomui Morui. Vienas garsiausių XV–XVI amžiaus humanistų, filosofas ir teologijos mokslų daktaras Erazmas Roterdamietis, gyvenęs ir dirbęs daugelyje Europos vietų, žinomiausiame savo veikale nagrinėja humanizmo, pacifizmo ir gyvenimo dialektikos temas; kritikuoja dvasinį ribotumą, aukština...
Minios psichologija
Žymaus prancūzų mokslininko Gustave Le Bon (1841–1931) „Minios psichologija“ – tai pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiamas veikalas, kuris, anot šių laikų mokslininkų, negali būti griežtai priskirtas kuriai nors kategorijai, nes jis yra psichologinis, sociologinis, istorinis, filosofinis, politinis ir netgi literatūrinis kūrinys. Autoriaus įžvalgos apie minios fenomeną, jos galią bei destruktyvumą...
Žmogus-mašina
Naujųjų laikų filosofija iškėlė problemą, jog gamtos mokslai turi aiškinti ir patį žmogų. Atskleisti žmoguje viešpataujančius gamtos dėsnius buvo vienas iš svarbiausių to meto mokslo ir filosofijos uždavinių. Tad garsaus to meto prancūzų mokslininko, filosofo ir ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija...
Utopija
Thomas More (1478–1535) „Utopija“ – tai vienas reikšmingiausių humanizmo epochos veikalų, kurio idėjos tebėra įdomios ir šiandien įgauna naujų prasmių. Antrasis atnaujintas leidyklos VAGA knygos leidimas supažindins skaitytojus su tobulos visuomenės ir santvarkos ideologija bei pakurstys susimąstyti, kaip skirtingais istorijos laikmečiais vadinamosios utopinės idėjos keitė raiškos formas. Naujajam „Utopijos“ leidimui...
Valdovas
Niccoló Machiavelli (Nikolas Makiavelis) – žymus renesanso epochos filosofas ir politikas. „Valdovas“ – vienas svarbiausių jo politinių traktatų, kuriame vaizduojamas stiprios respublikos idealas, aiškinami jo realizavimo būdai. Traktate autoriaus tiesos paieškos ir mūsų laikais išlieka originalios bei vertingos. Su šiuo kūriniu siejamas ir politikoje egzistuojantis supratimas – makiavelizmas – valdžios...
Grįžimai Lietuvon
Knygą sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui. Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų...
Upanišados
Upanišados – seniausias indų išminties lobynas, švenčiausias Indijos dvasinės kultūros paveldas, kurį nedvejodami galime laikyti svarbiausiu Indijos įnašu į pasaulio kultūrą. O pačios Indijos paskesnė, daugiau nei dviejų tūkstantmečių religijos bei filosofijos, iš dalies ir literatūros, tradicija tiesiog stovi ant šių tekstų, žėruote žėruojančių poetinėmis alegorijomis, metaforomis, užuominomis ir vaizdingais palyginimais....
Epizodai paskutiniam filmui
Knyga „Epizodai paskutiniam filmui“ – galimybė pažinti Almanto Grikevičiaus (1935–2011) – vieno ryškiausių 7–9-ojo dešimtmečių lietuvių kino kūrėjų – asmenybės brandos ir kūrybos kelią: nuo vaikystės Kauno Šančiuose karo laikotarpiu, per Leningrado ir Maskvos gatves studijų metais, į konkrečių režisieriaus filmų kūrimo sūkurį. Režisieriaus 1966-ųjų „Jausmai“ lietuvių kino kritikų išrinktas...
