Aprašymas
Jean-Paul Sartre (1905-1980) – prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas, plėtojęs maišto, absurdo, moralinės atsakomybės idėjas. 1964 m. atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos, kaip pats teigė viešame pranešime išspausdintame Le Figaro laikraštyje, dėl asmeninių ir objektyvių priežasčių, bet ne dėl to, kad norėtų sumenkinti Švedijos Akademiją.
Romanas „Šleikštulys“ – pirmoji J.-P. Sartre‘o prozos knyga, laikoma egzistencialistinės filosofijos Biblija. Kūrinys parašytas absoliučios laisvės siekiančio individo dienoraščio forma. Pagrindinis romano veikėjas Antuanas Rokantenas, metęs istorijos dėstytojo darbą koleže, nutraukęs ryšius su mylimąja Ani, pasiduoda šleikštulio jausmui, kurį jam kelia absurdiška gyvenimo beprasmybė.
„Sumurmu kaip užkalbėjimą: tai kėdė. Bet žodis stringa tarp lūpų, nelimpa prie daikto. O daiktas ir toliau tebėra raudonas pliušinis daiktas su tūkstančiais stirksančių raudonų plaušelių, mažučių negyvų kojyčių. Tas milžiniškas išverstas pilvas, kruvinas, išpampęs – pasišiaušęs visomis negyvomis kojelėmis, pilvas, linguojantis šiame vagone, šiame pilkame danguje, – tai ne kėdė. Tai, pavyzdžiui, kuo puikiausiai galėtų būti ir nugaišęs asilas, išpurtęs nuo skysčio, plūduriuojantis aukštielninkas didelėje, pilkoje, patvinusioje upėje; o aš sėdžiu ant asilo pilvo, ir mano kojos mirksta skaidriame vandenyje. Daiktai atitrūko nuo pavadinimų. Jie yra čia ir dabar, – groteskiški, užsispyrę, milžiniški, ir kvaila juos vadinti kėdėmis arba apskritai kalbėti apie juos: aš esu tarp Daiktų, tarp neįvardijamų dalykų. Aš vienas, be žodžių, beginklis, jie mane supa iš visų pusių, – po manimi, už manęs, virš manęs. Jie nieko nereikalauja, nelenda į akis: jie tiesiog yra.“