Pekino dienoraščiai

Vaiva Grainytė

Išleidimo metai: 2012
Viršelio dailininkas (-ė): Zigmas Butautis
Puslapiai: 256
Įrišimas: minkšti viršeliai

Aprašymas

„Kinija daugeliui lietuvių tiek pat egzotiška, kiek mėnulis. Tik mėnulį daug lengviau aprašyti. Vaiva Grainytė – pirma lietuvių kosmonautė, išsilaipinusi Kinijoje.

Pekino dienoraščiai – unikali knyga. Gebėjimu pažvelgti į svečią šalį – Kiniją – ne turistės žvilgsniu, ne pro „skaitmenos“ objektyvą, ne iš už kampo. Ten gyventa, keliauta, džiaugtasi ir kamuotasi. Tai labai pastabi, talentinga ir savaip negailestinga knyga. Jokio alpulio prieš kobalto liniją ant kinų porceliano, jokios kapituliacijos prieš karštį ar nepriteklius, jokio nenoro atrodyti ir parodyti geriau nei buvo ir yra. Taikli, pagauliai užrašyta autentika. Šachas ir matas visokiems užkalniams.“

Kęstutis Navakas

Pekino dienoraščiai – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį: užfiksuotas baisingas Kinijos spindesys, gniuždanti gigantomanija. Skaitymo nervą kutens aibės paradoksų, kontrastų, gyvybe knibždantys Pekino užkaboriai, fizinės ir dvasinės perkrovos pietinių provincijų kalnuose. Suksis kinų kino juosta…

Ko šioje knygoje daugiau – V. Grainytės ar Pekino? Kaip pažiūrėsi. Aišku viena – po Pekino dienoraščių Kinija pasidarė dar didesnė. Kaip ir mūsų, skaitysiančių, supratimas apie ją.“

 Donatas Petrošius

Vaiva Grainytė – poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė teatrologijos studijas. Bendradarbiauja su įvairiais leidiniais, rašo kultūros kritikos temomis. Buvusi  merginų avangardo grupės „Sugyvulinos Latakams“ lyderė. Audiopoetinių ir muzikinių projektų dalyvė, kartais tampa Regina arba DJ Regina. Kinijoje parašė Pekino dienoraščius  ir  operos „Geros dienos!“ libretą.

…Šiandien ežero dugne mačiau kortą – vynų aštuonakę, aplink kurią ratu judėjo du krabai. Vaizdas – lyg alchemikų knygos iliustracija. Gal pikų ežeras mane paprasčiausiai išbūrė? Už aštuonių dienų arba aštuonerių metų įvyks – kas?.. Tegul įvyksta bet kas – man nesvarbu, esu čia ir dabar. Tegul koridoriuje groja Celine Dion: nei ji, nei viešos liemenukų džiovyklos
manęs nebeerzina. Judu aplinkui, apie savo ašį. Visas bendrabutis yra juokinga planeta, kurią tyrinėju…

…Padedu visus įvykius į šaldytuvą, reikia susikaupti filmui „Pekinas II“. Strigusi kino juosta traška, sukuosi filmo takelyje. Čia viskas taip pat, bet kitaip. Žinau, kad filmo žanras šį kartą bus visai kitas…