Neįvykusi terapija

Genovaitė Bončkutė-Petronienė

Išleidimo metai: 2011
Viršelio dailininkas (-ė): Jomantė Kadagytė
Puslapiai: 224
Įrišimas: minkšti viršeliai

Aprašymas

Romanas Neįvykusi terapija – ketvirtoji G. Bončkutės–Petronienės knyga, atskleidžianti sudėtingus žmonių santykius ir jausmus. Pagrindinė veikėja Juta suvokia, kad nesėkmių jos gyvenime priežastis – ne aplinkybės, o jos pačios esybė, sklidina perfekcionizmo, audringos fantazijos ir siekio būti išgelbėtai. Deja, šios iš pažiūros teigiamos charakterio savybės paradoksaliai virsta asmenybės „defektu“, trukdančiu Jutai siekti paprastos žmogiškosios laimės.

Rašytoja – profesionali psichoterapeutė, tad romano personažai – itin autentiški, o įvykiai paremti tikromis istorijomis, kurių autorė semiasi iš savo darbo praktikos. Neįvykusi terapija – neabejotinai puikus, intriguojantis psichologinis romanas, siužeto įtaigumu ir charakterių analizės gelme galintis prilygti A. Škėmos, P. Dirgėlos ir J. Ivanauskaitės kūriniams.

Algimantas Lyva, rašytojas

Autorės sukurto personažo Jutos gyvenimas apima tam tikrą mūsų kartos laikotarpį – perėjimą iš uždaros Sovietinės visuomenės į laukinį kapitalizmą su visomis jo privilegijomis ir trūkumais. Juta mėgaujasi gyvenimu, ieško savęs jau ne kaip „tradicinė“ moteris, kurios profesinis bei asmeninis gyvenimo kelias buvo aiškiai ribojamas visuomenės, bet kaip laisvai mąstanti vakarietė. Ji kopia į kalnus, klaidžioja tarp gyvenimo partnerių, kol galiausiai atsiduria akistatoje su pačia savimi… Romaną sunku paleisti iš rankų – taip rūpi Jutos likimas…

Laima Vincė, rašytoja, kūrybinio rašymo specialistė

Romano veikėja Juta nori išgyti, ieško psichoterapeuto, bet vietoj padėjėjo likimas jai pateikia vis naujus išbandymus, ir galiausiai, praradusi viltį būti išgelbėta, ji turi keistis pati…

Škac, vaikyste! Tu niekados nebegrįši!

Kaip teigia literatūros kritikas Laimantas Jonušys, romane Neįvykusi terapija „parodomos skirtingos psichologinės bendravimo patirties pakopos, skirtingi suartėjimo ir negebėjimo rasti darnos atvejai. Personažai taip pat įvairūs, kaip ir netobulos, vis kintančios žmonių tarpusavio jungtys“.

Likimo ironija – šiemet man sukako keturiasdešimt, šiemet sūnus išvažiuoja užsienin, ir aš šiemet pirmą kartą nesu įsipareigojusi jokiam vyrui. Turiu gerą darbą, pinigų, esu visiškai laisva. Ir visiškai nereikalinga.

G. Bončkutė–Petronienė – prisiekusi keliautoja: į kalnus kopia nuo 18 metų, jos kelionių žemėlapyje – Kaukazas, Altajus, Tian Šanis, Pamyras, ne kartą dalyvavo dviračių ir pėsčiųjų žygiuose. Be to, autorė – profesionali psichologė-psichoterapeutė:

Psichoterapeutas – tai kunigas ir detektyvas viename. Kasdienine psichoterapine ir psichologine praktika užsiimu 17 metų. Logikos suteikimas skausmui – kaip žemėlapio įteikimas. Labiausiai savo darbe vertinu tai, kad psichoterapijos metu randama vieta ir laikas įdėmesniam įsižiūrėjimui į gyvenimą. Nedaug esama vietų ir laiko, kur žmonės susitiktų dėl tiesos

G. Bončkutė–Petronienė