Aprašymas
„Atrastas laikas“ – paskutinis Marcelio Prousto (1871 07 10, Paryžius – 1922 11 18, Paryžius) epopėjos „Prarasto laiko beieškant“ romanas, kuriame lygiagrečiai vystomos trys pagrindinės temos: pasakotojo abejonės dėl savo kūrybinio pašaukimo, Pirmasis pasaulinis karas, apmąstymai apie Laiką ir žmogaus egzistenciją Laike.
„Proustas pasirinko vidinį gyvenimą ir tai, kas yra giliau nei tas vidinis gyvenimas, supriešindamas jį su realybės užmarštimi, mechaniškumu, aklumu. Tačiau jis neneigia realybės. […] Priešingai, jis suvienija prarastą prisiminimą ir dabarties įspūdį aukštesnėje vienybėje. […] „Atrastas laikas“ jo sumanymu turi tapti amžinybe be dievų. Šiuo požiūriu Prousto kūrinys yra pats nepaprasčiausias ir pats reikšmingiausias žmogaus protestas prieš savo mirtingumą.“ (Albert Camus, „L’Homme Revolté“, 1951 m.)
„Patyręs daugybę išbandymų ir nusivylimų – meile, aukštuomene bei saloninėmis pramogomis, – Marcelio Prousto herojus padaro galutinę išvadą, kad vienintelis tikras gyvenimas yra meno kūrimas.“ (Vertėja Galina Baužytė-Čepinskienė)
